Lokys

Vilniaus senamiestyje, Stiklių kvartale, veikiantis antros kartos šeimos restoranas „Lokys“ pristato istorinę lietuvišką virtuvę, atėjusią iš senųjų Lietuvos valdovų ir didikų dvarų. Būtent juose vietiniai produktai susijungė prieskoniais, vaisiais ir daržovėmis, į Lietuvą atkeliaudavusiais prekybos keliais.

Restorano šefė, kurdama patiekalus, ne tik domisi mūsų šalies gastronomijos istorija, bet ir bendradarbiauja su Lietuvos istorikais. Tad restorano „Lokys“ meniu prie patiekalų įrašytas amžius, kada pagrindiniai ingredientai atsirado Lietuvoje ir tikri lietuviškosios kulinarinės istorijos fragmentai.

Bendras istorikų ir restorano šefės darbas liudija, kad lietuviškoji virtuvė niekada nebuvo uždara. Šafraną ir cinamoną Vytautui Didžiajam siuntė Vokiečių ordino Didysis magistras, salierai ant Lietuvos valdovų stalų buvo atvežami iš Lenkijos ir Prūsijos dar Jogailos ir Vytauto laikais, garstyčios atkeliavo iš Livonijos, egzotiškuosius apelsinus itin mėgo Barbora Radvilaitė, o 1580 m. Kaune net teisme buvo aiškinamasi dėl dviejų statinių apelsinų. Skoniai žmones ir kultūras Lietuvoje suartino jau prieš šimtmečius, ir „Lokys“ tęsia šį lietuviškosios virtuvės pasakojimą.

Virtuvės šefė: Rita Keršulytė-Ryčkova

Šių metų degustacinį meniu „Lokio“ šefė kūrė kartu su Lietuvos istorikais, remdamasi Lietuvos didikų dvarų inventoriais – seniausiais šaltiniais, rodančiais, kokie produktai ir kada pasiekė lietuviškas kilmingųjų virtuves. Kiekvienas patiekalas jungia vietinius, nuo seniausių laikų vartotus produktus su tais, kurie į Lietuvą atkeliavo iš svetur ir kurių skoniai per šimtmečius tapo savais.

MENIU

ŠEFO KOMPLIMENTAS

Rūkyto Lietuvoje auginto šamo ir kreminio sūrio putėsiai su krapais, skrudinta brioche duonele ir raugintomis daržovėmis.

Šamai Lietuvos vandenyse veisėsi ir buvo valgomi jau XIII–XIV a., o rūkymas ir rauginimas yra nuo seno žinomi maisto išsaugojimo būdai. Sūris tuo metu buvo prabangos prekė, patekdavusi tik didikų stalų, o krapai Lietuvoje vartoti dar viduramžiais – jų aptikta ir Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje.

UŽKANDIS

Stirnienos tartaras su lazdyno riešutais ir rudaisiais pievagrybiais, gardintas garstyčiomis, marinuotais svogūnėliais bei lazdyno riešutų aliejumi, patiektas su marinuotais kelmučiais, burokėlių lapeliais, agurklės ir baziliko daigais.

Stirniena buvo viena populiariausių žvėrienos rūšių XVI a.; lazdyno riešutai mūsų krašte vartoti nuo neatmenamų laikų. Garstyčios į Lietuvą atkeliavo iš Livonijos dar pagoniškuoju laikotarpiu, o baziliką, manoma, XVI a. pradžioje į Lietuvą atvežė Lietuvos ir Lenkijos valdovė italė Bona Sforca.

PAGRINDINIS PATIEKALAS

Šernienos kepsnelis su salierų ir džiovintų baravykų piurė, karamelizuotomis slyvomis ir keptais šitake grybais, pateikiamas su portveino ir džiovintų slyvų padažu bei duonos traškučiu su baravykais.

Nors šerniena vartota dar pagoniškaisiais laikais, nuo XVI a. pabaigos žvėriena mėgavosi tik kilmingieji. Salierai ant valdovo stalo pateko dar Jogailos ir Vytauto laikais ir buvo gabenami per Lenkiją ir Prūsiją, o slyvos, manoma, brendo pirmuosiuose XIV a. dvarų soduose, tuo pačiu metu buvo įvežamos iš Livonijos bei Vengrijos.

DESERTAS

Apelsinų ir greipfrutų putėsiai su traškios migdolinės tešlos trupiniais, karamelizuotomis spanguolėmis ir moliūgų kremu, gardintu cinamonu, kardamonu, imbieru bei gvazdikėliais.

Cinamonas ir gvazdikėliai – prabangos prieskoniai, vartoti jau Vytauto epochoje; panašiu metu pažinti ir migdolai. Moliūgai į Europą atkeliavo po geografinių atradimų, o štai apelsinus itin mėgo Barbora Radvilaitė. Pastarieji buvo ypatinga prabanga – vienas vaisius kainavo visą auksinį, jie buvo gabenami iš šiltųjų kraštų net kelias savaites. Tuo tarpu spanguolės auga pas mus nuo seniausių laikų kartais vadinamos šiaurės citrina.

Adresas: Stiklių g. 8, Vilnius

Gastronomijos savaitės degustacinio meniu kaina asmeniui: 40 Eur

Staliukų rezervacija ir informacija:

• Tel nr.: +370 661 30703
• El. paštas: info@lokys.lt
• Rezervacijai: https://lokys.lt/rezervacijos/
• Degustacijų laikas: I – VII 12:00 – 23:00